Vladas Ulinskas

Kada pradėjai bėgioti? Kas paskatino?

Norėčiau čia papasakoti kokią nors smagią istoriją, bet tokios šitam klausimui, deja, neturiu. Bėgioti pradėjau 2014 metais sudalyvavęs bėgimo varžybose. Patiko gauti gražų medalį, įveikti 10 km distanciją... Atsirado pažįstamų, plėtėsi geografija, vis ieškodavau naujų, įdomesnių bėgimų ir varžybų kur dar nedalyvauta. Bėgimai man asocijuojasi su draugais, kuriuos sutinku prie starto linijos, nelankytais miestais, šalimis, miškais ar net šabakštynais, kuriuos visus geriausiai ir išsamiausiai pažinsi bėgant. Bėgant metams suprantu, kad gyvenime nėra beveik nieko pastavaus, bet bėgimą aš galiu pasilaikyti sau nepaisant vietos ir laiko, nepaisant praktiškai beveik jokių aplinkybių. Tai vaistas nuo visų, svarbiausia, „mąstytuvo“, lygų. Dar suprantu, kad ilgų distancijų bėgimas yra vienas natūraliausių žmogaus kūnui reiškinių. Visiems pradedantiems sakau, kad tai – vienintelis sportas, kur žmogus gali pasiekti aukštų tikslų nepaisant jo amžiaus. Turint visą kokteilį tokių motyvų, kaip gi nebėgsi?

Ar turite ritualą prieš startą?

Man viskas nuo to momento, kai išaušta starto/kelionės į startą rytas yra ritualas: patik kelionė iki starto vietos, numerio pasiėmimas, persirengimas pagal orą ir sąlygas, papokštavimai ir nuotraukos laukiant starto. Jaučiu, kad kad kažkokių papildomų apeigų ir nereikia.

Kodėl pasirinkai “Maratomanija”?

Pasirinkau, nes gerai pažinojau jo įkūrėją Valdą ir kitus jo narius dar iki klubo įsteigimo. Žinojau, kad šiame klube bus gera, šilta ir linksma aura. Iš pradžių Valdas stebino nubėgtais maratonų kiekiais, kurių dabar turi subėgęs gerai virš 100, vėliau – nuolat geriausiai organizuojamomis Lietuvoje bėgimo varžybomis tai vienam, tai kitam Lietuvos mieste, o svarbiausia – stebina atsidavimu šiam sportui. Jaučiu, kad būnant čia galiu šio to išmokti ir galiu siekti aukštesnių tikslų bėgime.

Netikėčiausias, linksmiausias įvykis nutikęs prieš / po varžybų, kelionėje į bėgimą?

Nuotykiai garantuoti iš esmės kiekvieną kartą. Ekstremalių neesu turėjęs, bet įsimena pirmi kartai. Bėgdamas savo pirmąjį treilą kažkur Aukštaitijoje pasiklydau ir teko vietinių gyventojų pribėgus sodybą klausti krypties... Pamenu savo dalyvavimą ,,Bebro kely“, po kurio nukrito pusė kojų pirštų nagų.

Mėgstamiausias bėgimo batelių gamintojas?

Tokių neturiu, nes bėga žmogus, o ne batai ir manau, kad visi gamintojai kuria aukštos klasės bėgimo batelius su mažais skirtumais. Dabar naudoju ,,Nike“ ir ,,New balance“, bet tikrai išbandysiu kuo įvairesnius ,,brend‘us“.

Sportininkas autoritetas?

Jų yra daug, bet apsistosiu prie Eliud Kipchoge ir nenuilstamo kovotojo Sanios Sorokino. Visgi kiekvienas bėgikas darbu perlipęs per, atrodo, iš pradžių neįveikiamą barjerą ir pasiekęs tikslą būna man įkvėpimu.

Kas padeda atsistatyti po sunkaus maratono?

Esu bėgęs kol kas tik vieną pilną maratoną, todėl daug nepakomentuosiu. Apskritai, mano nuomone, nuo visokių nemalonių dalykų kūne apsaugo tempimo pratimai po varžybų (kurių aš niekada nedarau) ir vėliau aktyvesnis poilsis (ta prasme, kad negulėjimas ant sofos).

Ir kokias užsienyje, ir Lietuvoje?

Keliauju po bėgimus užsienyje nemažai. Esu dalyvavęs bėgimuose Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Ukrainoje (paskutiniuose 6 tik po kartą). Lietuvoje esu bėgęs praktiškai visur. Daug yra tokių, į kuriuos norisi visi sugrįžti. Neišdildomą įspūdį paliko Mispo žiemos maratonas Estijoje, kuris bėgamas tris dienas iš eiles (dabar tik dvi), trasa pakėrėjo Paryžiaus maratonas, Elko, Tykocino, Gdansko miestai Lenkijoje, patirtu nuotykiu – Knarviko miestas Norvegijoje ir kt. Lietuvoje dėl asmeninių sentimentų visada dalyvauju Sausio 13-osios bėgime, Kauno maratone, visai to nenorėdamas nepraleidau paskutinių 8 Vilniaus maratonų. Patiko Klaipėdos, Zarasų, Širvintų, Utenos arenos maratonai, Šilalės miesto bėgimas... Daug kas.

Mityba.

Valgau viską. Specialios mitybos neturiu. Mėgstamiausias patiekalas – įvairiais būdais ruošti makaronai/spagečiai. Tai yra ganėtinas privalumas, nes varžybų išvakarėse natūraliai išeina valgyti skaniausią patiekalą.

Asmeniniai rekordai.

Pusmaratonis - 1:37:14 Vilniaus pusmaratonis, 2022m.

Kokios pačios įsimintiniausios varžybos?

Neabejotinai pirmasis maratonas Paryžiuje 2018 metais, kurį nubėgau per gimtadienį balandžio 7-ą dieną. Pasitaikė šalta, drėgna, pilna plikledžio pavasario pirma pusė, todėl ir ruošimasis jam buvo įsimintinas. Kitos įsimintiniausios varžybos iš visos nesuskaičiuojamos plejados buvo 2021 metų būtent ,,Maratomanijos“ organizuotas ,,Klajoklio“ maratons per Jonines. Neabejoju, kad jį visam gyvenimui prisimins visi jo dalyviai. Ramus tvankokas vasaros vakaras Lietuvos Aukštaitijos lygomose žadėjo paprastą bėgimą gamtoje. Tačiau buvo kitaip... Prasibėgus pirmus kelis kilometrus, staiga susikaupę juodi audros debesys paleido į mus perkūniją, škvalą, liūtį. Bėgant trenkus žaibui juoda audros naktis nušvisdavo kaip juodai baltas sulėtintas filmas ir tiksliai matydavai, kur žaibas trenkdavo. Sukant ratus po kiekvieno buvo nenugalimas noras baigti pasirodymą, bet mobiliu telefonu kelią švietęs ,,Maratomanijos“ kolega Liudas vis tą norą nuvydavo šalin ir bėgome toliau. Tą vakarą, kol mes lakstėme kaip velniai per audrą, 20 tūkst. namų Lietuvoje liko be elektros.

Mėgiamiausia distancija?

Pusmaratonis. Standartinė distancija, kurią galiu rasti visur ir kurią galiu bėgti būdamas bet kokioje pasiruošimo būsenoje.

Kokiose varžybose norėtum sudalyvauti?

Pasvajoti juk galima? Norėčiau sudalyvauti bėgimuose JAV, tiek treiluose, tiek plentiniuose. Būtų įspūdinga sudalyvauti Didžiosios kinų sienos, Angkor Wato Kambodžoje ar Antarktidos maratonuose. Reali svajone yra nubėgti Atėnų maratoną, nuo kurio pasaulio pamišimas dėl maratono ir prasidėjo.

Mėgstamiausia vieta treniruotis?

Man tiesiog Pilaitė su visais jos miškais, plačiomis rajono gatvėmis ir apylinkėmis. Kokią šaką rinktumėtės, jei negalėtumėte bėgti? Ką nors su vandeniu arba oru (skraidymu).

Pomėgiai be bėgimo?

Domiuosi architektūra – panašu, kad kol būsiu gyvas, tol organizuosiu architektūrinius festivalius-ekskursijas žmonėms po pastatus. Patinka kelionės, ypač turistų nenutrintais maršrutais, dėl to turiu ir tokį pusiauoficialų automobilinio turizmo klubelį. Profesionaliai daug metu užsiimu filatelija: renku pašto ženklus, vokus, atvirukus ir pan. Neseniai gyvenime atradau vietos ir Šaulių sąjungai. Domiuosi viešuoju kalbėjimu ir apskritai daugiau-mažiau viskuo: manau, kad turi likti smalsus visą gyvenimą.