Kristiana Gaižauskienė

Kada pradėjai bėgioti?

2016 metais kai gyvenau Anglijoje pamačiau reklamą, kad Liverpool mieste bus pusmaratonis. Užsiregistravau, tik tada pradėjau galvoti, ką reikia toliau daryti, treniruotis ir kaip ruoštis. Taip pat tuo metu laukiausi antro vaiko. Gal tai įtakojo, kad vaikas net rimtesnė sportininkė nei aš.

Kas paskatino?

Matyt gražų medalį jie pasiūlė :), iki šiol mano gražiausias.

Kodėl bėgimas?

Sporto šaka, kur galiu būti viena.

Kodėl pasirinkai “Maratomanija”?

Mano pažįstami jau senai man sakė, kad reikia prisijungti. Buvau jau įpratusi visada būti be oficialios komandos, dabar reikės pratintis būti komandoje.

Netikėčiausias įvykis nutikęs prieš / po varžybų?

Buvau prabėgusi Vilniuje maratoną ir sugalvojau Latvijoje bėgti trails „Stirnu Buks“ ilgiausią distanciją. Buvo 3 kartus sunkiau, nei maratoną bėgti. Bėgimo metu atrodo beveik apsiverkiau (šiaip man atrodo, kad tikrai buvo keletą ašarų :D) ir po bėgimo suvalgiau dešrainį (tada buvau vegetarė). Netikėta buvo apsiverkti per bėgimą, tai buvo mano pirmos ašaros bėgant, ir tikrai ne paskutinės.

Mėgstamiausias bėgimo batelių, aprangos gamintojas?

Batai – Hoka, apranga – Nike.

Sportininkas autoritetas?

Courtney Dauwalter, Aleksandr Sorokin.

Kas padeda atsistatyti?

Smagi kompanija po finišo ir vykimas su jais namo.

Kokias varžybas rekomenduotumėt kitiems Lietuvoje ?

Gintarinė Jūrmylė, Ekomaratonas, bet labai priklauso nuo tikslų. Mano minėti tiesiog yra labai faini renginiai, smagu sudalyvauti.

Ir kokias užsienyje ?

Kadangi pati esu latvė, visai daug esu dalyvavusi Latvijoje. Trail mėgėjams rekomenduočiau „Stirnu Buks“, ultramaratonininkams BYU „Lūša pēdās“, mano gimtajame mieste Jekabpils.

Asmeniniai rekordai.

Kažkodėl nelabai seku savo rezultatus ir varžybas, net negaliu pasakyti keliuose maratonuose teko sudalyvauti. Bet manau mano didžiausias pasididžiavimas yra varžybose dvigubas maratonas „Taisnais“ Latvijoje, 3. vieta 84.4 km.

Kokios pačios įsimintiniausios varžybos?

Dvigubas maratonas, buvau beveik visą dieną viena (tik stotelėse bendravau su žmonėmis), atrodo ryte atsikėliau kaip vienas žmogus, bet nuėjau miegoti kaip jau visai kitas. Per vieną dieną išgyvenau atrodo visą gyvenimą. Nuo beprotiško džiaugsmo, iki ašarų ir neaiškumo kodėl darau tai ką darau.

Kokią šaką rinktumėtės, jei negalėtumėte bėgti?

Nežinau, bet 100% šaką, kur galėčiau būti viena.