Evaldas Šlušnys
Bėgioti pradėjau dar paauglystėje. Jau nebe pamenu kas konkrečiai link to pastūmėjo. Bet labai tikėtina jog esminį vaidmenį čia suvaidino mano kraštietis - Piotras Silkinas. Tuo laikmečiu Kretingos laikraštukas dažnokai rašydavo apie šio ypatingo žmogaus maratonus, paros bėgimus ir t.t. Piotras tuo metu ėjo penktą dešimtį, o aš buvau tik penkiolikmetis. Tas jaunatviškas optimizmas skatino mane pasivyti Silkiną, ar net aplenkti jį. Gal tikėjausi jog žiniasklaida truputi parašys ir apie mane... Kita sporto šaka įtraukusi mane – šachmatai. Tad tarp šių dviejų labai skirtingų veiklų visą laiką vyravo konkurencija. Niekaip negalėjau galutinai apsispręsti kuriuo sportu norėčiau užsiimti rimčiau, skirti tam daugiau dėmesio ir laiko. Nors bėgimas ir šachmatai labai skirtingos veiklos, bet jos netrukdo, greičiau netgi papildo viena kitą. Pagrindinė problema – laikas, kurio reikia pakankamai daug tiek bėgime, tiek šachmatuose, tikintis kažkokio svaresnio rezultato.
Taip gavosi kad studijų laikais nuo bėgimo nutolau... Peržengęs 40 – ies metų ribą pajutau jog su mano gyvenimu kažkas nebe taip. Vis dažniau ėmiau pastebėti jog silpnėja sveikata, tai šen tai ten pajuntu įvairius dieglius. Priaugau per dešimt kilogramų papildomo svorio, pasidariau mieguistas ir visiškai be energijos. Vis dažniau ėmė svaigti galva, dar labiau pasilpo regėjimas. Tuo metu kasdien surūkydavau daugiau nei po pakelį cigarečių ir supratau nebegebantis kontroliuoti alkoholio vartojimo. 2015 metų pabaigoje kažkas pakišo mintį sudalyvauti D.Kepenio sveikatos mokykloje. Tad Palangoje šio garbingo žmogaus dėka po daugiau nei dvidešimt metų pertraukos vėl atgimė mano potraukis bėgimui. Beveik ketverius metus bėgiojau labai lėtai, net neturėdamas jokių minčių apie kažkokias sportines varžybas. Ir tik 2019 metų rudenį šovė mintis sudalyvauti Klaipėdos EKO maratone. Ten ir vėl pagavau kablį varžytis bėgimuose, siekti progreso. Nuo to laiko pradėjau rimčiau treniruotis ir pagal galimybes dalyvauti įvairiose sporto šventėse.
Jokio ritualo prieš startą iki šiol neturiu. Bet dažnokai pagalvoju apie tai ir tikiuosi ateityje turėti...
BK MARATOMANIJĄ pasirinkau dėl kelių priežasčių. Pirmiausia man labai patinka pati klubo filosofija, ambicingi ateities planai, Valdo Šmaižio požiūris bei jo entuziazmas ir sakyčiau gal kiek fanatiškas atsidavimas visai šiai veiklai, tobulai organizuojamos bėgimui skirtos šventės. Tikiuosi jog netolimoje ateityje maratonas taps mano mėgstamiausia ir pagrindine bėgimo distancija. Tad noriu jau dabar būti arčiau panašiai mąstančių žmonių – maratomanų, kad pradėti pajusti šią dvasią ir tuom gyventi.
Koks netikėčiausias įvykis prieš ar po varžybų man sunku įvardinti ar išskirti vieną. Na gal tai kad savo pirmą maratoną sugalvojau bėgti visiškai neplanuotai. 1990 metų pavasarį į Klaipėdą vykau su mintimi jog bėgsiu 21 kilometrą. Apie pilną maratono distanciją tuomet dar negalvojau, nesijaučiau tam pasirengęs. O be to pamenu, jog tą paskutinį vakarą gana stipriai su draugais kažką šventėme . Tačiau atvykus į varžybų vietą Smiltynėje nei iš šio nei iš to užsiregistravau pilnai maratono distancijai. Na niekaip nepamenu ir po šiai dienai negaliu sau paaiškinti kaip ten taip atsitiko ir kas man šovė tuo momentu į galvą. Po registracijos dar likus kažkiek laiko iki starto vaikščiojau, labai jaudinausi, negalėjau nustygti vietoje. Norėjosi eiti bandyti persirašyti į pusmaratonį, bet buvo gėda...Tad taip ir įveikiau savo pirmąjį maratoną per 3:34:24. Buvo žiauriai sunku ir ilgokai negalėjau po to atsigauti.
Technologijos man labai palengvina daugelį procesų susijusių su bėgimu ir yra svarbus motyvatorius sportuoti. Naudoju laikrodį, širdies ritmo monitorių, žingsniamatį, galios matuoklį – Stryd, belaides ausines ir įvairias programėles – Strava, Garmin Connect, RunTheWorld, Stryd, Squadeasy, Engy Health, CityStrides, Health Sync, MyGPSFiles ir kitas. Šiuolaikinės technologijos padeda susiorientuoti nežinomose vietose, kai ištinka problemos dėl regėjimo. Bėgdamas ilgabėgius galiu klausytis knygų, žurnalų, mokytis anglų kalbos, klausytis kažkokių audio ar video paskaitų bei podkastų. Taip pat naudinga sekti savo sveikatos rodiklius, stebėti fizinės formos pokyčius, sekti bei analizuoti statistiką, dalyvauti įvairiuose pasauliniuose projektuose bei žaidimuose, tokiuose kaip Squadeasy ar Run The World ir pan.
Kas liečia bėgimo batelius, tai dar nespėjau išbandyti jų labai daug. Bet iš to ką jau pavyko pamėginti, tai labiausiai patiko treniruotėms skirti Asics ir Hoka One One gamintojų įvairūs modeliai. O iš varžyboms skirtų tai turbūt Nike bateliai. Jei reikėtu rinktis vieną universalų modelį greičiui ir komfortiškam bėgimui, tai mano pasirinkimas būtu Adidas. Bėgimo aprangai neskiriu tiek daug dėmesio kaip bateliams, tad jos pasirinkime gamintojas man šiai dienai visiškai nėra svarbus.
Vieno sportininko kaip autoriteto šiai dienai įvardinti negalėčiau. Mane žavi rusų bėgikės Yelena Korobkina ir Sardana Trofimova. Iš lietuvių Piotras Silkinas ir Aleksandras Sorokinas.
Atsistatyti po didesnių krūvių man labiausiai padeda gausus ir įvairus maistas, kokybiškas ir ilgas miegas, bei vandens procedūros – baseinas, vonios, kontrastinis dušas, pirtis.
Šiais laikais dar nespėjau išbandyti daug bėgimo renginių. Bet iš to kur jau pabuvojau, tai labiausiai patiko Vilniaus maratonas ir Maratomanijos renginiai.
Dalyvauti užsienio bėgimo renginiuose dar neteko. Bet turiu svajonę subėgti bent vieną iš didesnių pasaulinio lygio maratonų, pvz.: Frankfurto, Berlyno, Amsterdamo, Barselonos, o gal net Niujorko...Bet dar turiu tokią crazy svajonę – subėgti maratoną kuriame nors iš didžiųjų kruizinių laivų, kuriame yra įrengtas pakankamai ilgas bėgimo takas...Taip pat yra minčių dar kartą išbandyti kažką iš ultra distancijų. Nors po paskutinės nesėkmės Vingio parke šių metų vasarą, tas noras yra gerokai prigesęs. Tas 50 – ies kilometrų bėgimas be miego ir kepinant saulei man turbūt buvo pats tragiškiausias iki šiol ir vienas įsimintiniausių bėgimų gyvenime...
Šiai dienai mano mėgstamiausia distancija - pusmaratonis. Geriausias laikas šioje distancijoje 1:35:21. Maratonui šiai dienai jaučiuosi dar truputi per silpnas, kad išbėgti be kančios ir padoriu laiku.
Labiausiai man patinka treniruotis pėsčiųjų ir dviračių takuose kurie eina per miškus, bet kuriuose dviratininkų yra mažai...
Kai negaliu bėgti, sėdu ant dviračio arba prie šachmatų...
